|
Krikščionybei įsitvirtinus, vynininkystė pradėjo klestėti. Vienuoliai iš CITEAUZ bei CLUNY vienuolynų patys nevengdavę pasidaryti vyno. Viduramžiais net Burgundijos didikai užsiėmė vynininkyste. Vyną pripažino tiek popiežius, tiek paprastas didikas. XIX a. čia atsitiko tikra nelaimė – ištisus vynuogynų plotus sunaikino phylloxerique amaras. Pavyzdžiui, Yonne regione prieš nelaimę buvo 37 500 ha vynuogynų, po amaro beliko 12 100 ha, ir taip visur. Reikėjo išrauti visas vynuoges ir jas atsodinti.
Burgundijoje vynuogynai išsidėstę tarytum mozaika: Šiaurėje Yonne (Chablis, Irancy) , tada Cote de Nuits, Beaune su Meur sault ir Paligny, kur geriausi baltieji vynai. Piečiau – Chalon – sur – Saone ir Macon su garsiuoju Pouilly – Fuisse vynu. Le Beaujolais regionas išsidriekęs 15 km pločio teritorijoje.
Kiekviename Burgundijos regione vis kitokia žemė – tai granitas, tai molis, tai kalkės. Šlaitai nuožulnūs ir gerai drenuojamos kalvos. Burgundija yra žemyninio ir jūrinio klimato sandūroje – vakarų vėjai nuo Atlanto vandenyno atneša lietų, šalti ir sausi šiaurės vėjai išdžiovina.
Burgundijoje yra dvi pagrindinės vynuogių veislės – Pinot noir ir Chardonnay.
Pinot noir
Ši sena ir kilminga vynuogių veislė buvo pažįstama dar galams. Vyno spalva priklauso nuo vynuogių odelės savybių. Šių uogų odelė itin plona, todėl vyno spalvos intensyvumas labai priklauso nuo sultingumo.
Įdomus faktas, kad buvo bandoma šias vynuoges auginti piečiau, tačiau vynas neišeidavęs toks geras kaip čia, Burgundijoje. Tai rodo, kad egzistuoja harmonija tarp gamtos sąlygų ir augalų. Pinot noir vynuogės sudaro apie 70 % Burgundijos vynuogynų.
Chardonnay
Dažnai maišoma su Pinot blanc, kuriai vardas buvo suteiktas per klaidą. Šios vynuogės puikiai prisitaikiusios prie Burgundijos ir Šampanės regionų klimato ir iš jų gaminamas aukštos klasės baltas vynas, kurio aromatas nesulyginamas su jokio kito vyno kvapu.
|
