Dėl geografinės padėties šis regionas visada buvo prancūzų ir vokiečių kryžkelėje. Geografinė bei politinė situacija lėmė ir vynuogynų plėtrą. Elzaso vynuogynai nusidriekė 120 km ilgio juosta palei Vosges kalnyną.
|
Kalnynas saugo nuo okeaninio klimato, todėl šiame regione iškrenta labai mažai kritulių (500–600 mm). Klimatas – pusiau kontinentinis – saulėtas, šiltas ir sausas. Vynuogynai, išsidėstę ant kalnų, gauna ypač daug saulės. Dirvožemis įvairus: kalkinis granitas, molis, smiltainis. Vynuogynų plotai – ~ 15 000 ha. Per metus pagaminama 160 mln. butelių baltojo vyno, apie ketvirtis jo eksportuojama. Išskyrus vieną kitą mažą vynuogyną, gaminantį rausvą ir raudoną vyną, Elzasas pasižymi nuostabiu baltuoju vynu.
|
Istorija
Žinoma, kad Elzaso teritorijoje tūkstantmečius buvo auginamos vynuogės, tačiau istorikai nesutaria, kada prasidėjo tikroji vynuogininkystė. Bet kokiu atveju III a. romėnai vėl leido plėsti vynuogynus ir auginti vynuoges. Ir, išskyrus V a., kai buvo įsiveržę germanai, vynuogynų verslo reikšmė vis didėjo ir didėjo. I tūkstantmečio pabaigoje 160 Elzaso vietų auginamos vynuogės. Viduramžiais Elzaso vynas buvo vienas kokybiškiausių Europos vynų. Savo apogėjų vynininkystės kultūra pasiekė XVI a. Prekybos labiausiai skatino upių transporto naudojimas. Reinu vynas buvo eksportuojamas į Angliją ir kitur. Dėl prekybos vynu atsirado Strasbūras – vienas didžiausių Reino miestų. Senieji šio krašto architektūros statiniai – tų laikų liudininkai.
|
Vėliau trisdešimtmetis Vokietijos ir Prancūzijos karas kiek pristabdė vynininkystės plėtrą. XVIII a. vynuogynai atsikūrė, bet XIX a. vėl nusmuko dėl amaro phylloxera antpuolio. Tik XX a. pradžioje, po Pirmojo pasaulinio karo, kai Elzasas vėl priklausė Prancūzijai, buvo atkurta didžioji vynuogynų ir vyno šlovė.
|
