|
Šampan?s vynuogynai užima tik apie 2 % vis? Pranc?zijos vynuogyn?, bet išsibarst? keliuose region? tarp 48–49 paraleli?. Tai šiauriausia vieta Pranc?zijoje, kur auginamos vynuog?s. Temperat?ra, liet?s, v?jai veikia š? region? ir net skirtingai kiekvienoje vynuogyn? pus?je.
Šampan?s vynuogynai – tai tipiškas vaizdelis, kur? matome nuotraukose ir paveiksluose: up?, lyguma, 100 – 400 m aukš?io šlaitai, apsodinti vynuog?mis, o ant viršukaln?s – miškas. Šlait? dirvožemis sudarytas iš kreidos, mergelio ir silicio.
Istorija
Šampan?s vynai gim? d?l ilgo, sunkaus ir itin kruopštaus darbo. Kada prasid?jo vynuogyn? istorija šiame regione, n?ra tiksliai žinoma, ta?iau 92 m. po Kr. imperatorius Domiticien uždraud? pl?sti vynuogynus. Turb?t tada vynai jau stipriai konkuravo su rom?n? atvežtiniais. Pra?jus dviem šimtme?iams kitas imperatorius Probus draudim? atšauk?.
Iki XII a. Šampan?s vynai buvo lengvai putojantys, ne itin stabil?s raudonieji vynai.
XII a. pab. Hautvillers abatijos vienuolis Dom Perignon suk?r? nuostab? vyn? su oro burbuliukais, kurie atsirado pavasarinio r?gimo metu.
Dom Perignon rekomendavo savo sukurt? vyn? pilstyti ? butelius ir užkimšti kietesniu kamš?iu. Iki tol buteliui užkimšti buvo naudojama aliejaus prisodrinta medviln?s skiaut?. Šis išskirtinis, putojantis baltasis vynas paverg? karaliaus Liudviko XV–ojo ir visos aukštuomen?s, kuriems jau buvo nusibod?s raudonasis vynas, širdis ir prad?jo savo karališk? žyg? po šalis ir kontinentus.
Vynuog?s
Autorizuotos regiono vynuog?s:
„Pinot noir“ – apie 30 proc.
„Chardonnay“ – apie 28 proc.
„Pinot meunier“ – 36 proc.
Šampan?s regione vynuogynais yra apsodinta tik ~ 25-30 t?kst. ha.
Gaminant Šampan?s vyn? naudojamos ne tik balt?j?, bet ir raudon?j? vynuogi? sultys.
Šampan?s vyno gaminimo metod? sudaro penkios operacijos :
1. atsargus skynimas – vynuog?s turi b?ti skinamos ypa? atsargiai, kad uogos b?t? kiek galima mažiau b?t? sužalotos ar sutraiškytos;
2. švelnus spaudimas – spausti reikia kiek galima grei?iau nuskynus uogas; iš 150 kg vynuogi? išspaudžiama apie 100 kg sul?i?;
3. nuos?d? pašalinimas ir pirmoji fermentacija, kitaip tariant pirmasis r?gimas mediniuose arba emaliuoto metalo induose;
4. antroji fermentacija buteliuose – paprastai, tiek baltieji, tiek raudonieji vynai antr? kart? nefermentuojami;
5. vyno sendinimas buteliuose met? metus, be šviesos, nuolatin?je 12–15 C temperat?roje.
|
