80 km ilgio ir apie 5 km plo?io vynuogyn? juosta nusidriekusi šalia upi? Garonos ir Dordon?s bei visai šalia vandenyno. Šiltosios golfo srov?s sukurtas klimatas puikiai tinka vynuog?ms: žiemos ?ia lengvos ir šiltos, o vasaros ypa? karštos. Ruduo visada džiugina gražiais ir sausais orais.
Kad Bordo vynas atskleist? savo geriausias savybes, per vegetatyvin? laikotarp? nuo balandžio m?nesio iki rugs?jo m?nesio turi b?ti:
• šilta - laipsni? suma - apie 3100° C;
• nedr?gna – turi iškristi 250 - 300 mm lietaus;
• saul?ta - mažiausiai 1250 valand? tiesiogin?s saul?s šviesos;
• karšta – ne mažiau kaip 15 dien?, kai temperat?ra pakyla aukš?iau 30° C.
Vyno istorija Bordo regione prasideda ~ 56 m. p. Kr. Tada rom?nai, užkariav? krašt?, Burdigalos miest? pavert? prekybos centru. Vietiniams gyventojams rom?n? atsivežtas vynas pasirod? per brangus ir šio krašto kilmingieji nutar? steigti savo pa?i? vynuogynus. Be to, tada dar buvo užkariauta Anglija ir atsiv?r? eksporto galimyb?s. Reik?jo atrasti vynuogi? r?š?, kuri tikt? šiam kraštui. Manoma, kad pirmoji vynuogi? r?šis „Biturica“ buvo atvežta iš dabartin?s Albanijos teritorijos (tuo metu vadintos Dyrradrium).
Aišku, kad tos vynuog?s n? iš tolo neprilygsta šiuolaikin?ms r?šims, bet manoma, kad tai buvo tolima „Cabernet Sauvignon“ vynuogi? giminait?. Viduramžiais Bordo tapo vyno uostu, nes Viduržemio pakrant?s kraštai smarkiai atsiliko, o Akvitanija tapo angl? valda. XIV a. iš šio uosto buvo eksportuota apie 100 000 statini? vyno, t.y., apie 900 000 hektolitr?. Tuo metu vynuogynai apr?p? 20–25 t?kst. ha plot?.
Krašto vynas buvo rausvasis „Clair“ (pranc. „šviesus“), na, o tuometiniai pirk?jai j? vadino „Claret“. Kadangi fermentacijos laikas tuomet b?davo trumpas, vynas ?gaudavo tik rausv? spalv? ir nesp?davo tapti sodriai raudonu. Vynas „Claret“ – sumaišytas iš raudon?j? ir balt?j? vynuogi?. Tuo metu dar nemok?ta brandinti arba sendinti vyno. Jau senu vynu laikydavo 8–10 m?n. vyn? ir jis kainuodavo dukart pigiau ne paskutinio derliaus vynai.
Kaip atsirado brangieji „cru“ vynai? XVI a. prad?ta auginti naujos r?šies „Le verdot“ vynuog?s, iš kuri? darydavo raudon?j? vyn?, skirt? j?rininkams. Prad?ta vynmedžius sodinti tvarkingai, eil?mis, o vynuogynus prad?jo priži?r?ti šeimininkai vyndariai.
XVII a. olandai – didieji Europos pirkliai, pakeit? Bordo vyn? prekybos tradicij?. Jie ?sigijo mieste krautuv?li?, kur sand?liavo ir patys maiš? vyn?, siun?iam? ? Anglij? ir kitas šiaur?s šalis. V?liau olandai t? pat? darys su kava ir arbata, bet tada jie pardavin?jo stipr? al? bei džin?. Be to, olandai skatina gamyb? ir kitokio vyno – švelnaus baltojo, kur? m?go flamandai, ir tamsaus raudonojo, kur? vadino juoduoju. Tik d?l oland? iniciatyvos, Portugalijoje, Iberijos pusiasalyje, prad?tas gaminti stiprus ir saldus spirituotas vynas – portas.
Pasikeitus politinei situacijai, vykstant karui tarp Pranc?zijos ir Anglijos, prekyba beveik sustojo. Taigi raudonasis vynas prad?jo labai konkuruoti su vietiniu „Claret“ vynu. Dalis Bordo vyndari? ir toliau gamino sen?j? „Claret“, kiti sugalvojo, kad reikia prad?ti gaminti geresn?s kokyb?s vyn?, kur? ir toliau gert? Anglijos aukštuomen?.
Štai tada prasid?jo preki? ženkl? era – iki tol „Claret“ buvo pardavin?jamas statin?mis, nenurodant nei vyndario vardo, nei vynuogi? r?šies.
Žymus to meto Bordo regiono aktyvistas ir parlamentaras – žmogus, pavarde Pontac, ypa? steng?si išgarsinti savo vynuogyn? „Haut – Brion“. Jis net liep? savo s?nui Francois Auguste atidaryti restoran? „New eating house“, kuris tapo labai madingas. Min?tame restorane jis patiekdavo tik savojo vyno „Vin de M de Pontac“. Ten rinkdavosi rafinuoto skonio klientai: rašytojai, filosofai, turtingi pirkliai, kurie tiesiog žav?josi restorano vynu.
Aišku, kad tuometiniai Bordo vynai, kuriuos ilgai išlaikydavo ?žuolo statin?se, buvo parduodami du tris kartus brangiau nei paprastasis „Claret“. Pontac šeima prad?jo Bordo vyno šlov?s keli?. Ir jau apie 1725 metus prasid?jo tikras pamišimas d?l vyno gaminimo. Prad?ti masiškai sodinti vynuogynai nuo Madoko regiono iki Fronsako.
XVIII a. prad. pasirod? „New French claret“ – išties kokybiškas raudonasis Medoko regiono vynas. Prad?tos auginti mums paž?stam? r?ši? vynuog?s – „Cabernet-Sauvignon“, „Petit Verdot“, „Malbec“, truput? v?liau – „Merlot“ bei „Cabernet franc“.
Tuo pa?iu metu buvo ypa? stengiamasi pagerinti vyno kokyb?, tod?l buvo patobulintos vynuogyn? auginimo ir vyno gaminimo tradicijos. To meto vyno suklest?jim? vienas pranc?z? rašytojas pavadino „gero vyno, ger? vynuogyn? ir gero vardo trilogija“.
Vynininkyst? skatino pl?totis bendravimo kult?r? – ji suk?r? nauj?j? turting? ir rafinuot? visuomen?, kuri labiau laik?si anglišk? papro?i? nei sav?j?. Tuo metu atsirado populiariosios kavin?s, vadinamos „coffee house“. Ši visuomen? jau mok?jo ?vertinti ir didžiuosius Bordo vynus.
XVIII a. pab. Anglijoje vyn? ne tik gerdavo, bet ir degustuodavo – ži?r?davo ? spalv?, aptarin?jo kvap?, skon?.
Dabar Bordo regione yra daugiau kaip 3000 vynuogyn? ?ki?, apie 117 t?kst. ha vynuogyn?, kontroliuojam? AOC. Vynininkyst?s srityje dirba maždaug 60 t?kst. žmoni? ir pagamina apie 900 mln. buteli? vyno per metus:
~ 800 mln. raudonojo vyno,
~ 91 mln. baltojo,
~ 17 mln. saldaus baltojo,
~ 11 mln. rausvojo,
~ 6,2 mln. „Bordo claret“ ir „Crement“ (2001 m. duomenimis).
Bordo krašto vynuog?s
Raudonosios
„Merlot“ – tai pati populiariausia raudon?j? vynuogi? veisl? Bordo regione. Šios r?šies vynuog?s užima pus? vis? raudon?j? vynuogi? vynuogyn? plot?. Šioms vynuog?ms patinka šiek tiek dr?gnesn? vasara. Kadangi r?šis yra ankstyvoji, tai pavasar? gana dažnai nuš?la, taip pat ji dažnokai nuken?ia žyd?jimo laikotarpiu, kai atšiauresni orai. Tada derliaus b?na mažiau. „Merlot“ vynuog?se daug cukraus. Iš j? gaminamas „paklusnus“ vynas. Skonio savyb?s sustipr?ja sumaišius j? su „Cabernet“.
„Cabernet Sauvignon“ – viena žymiausi? pranc?zišk? vynuogi? r?ši?, auginama daugelyje region?. Iš šios r?šies vynuogi? gaminamas aukš?iausios r?šies vynas. Bordo regione jos užima apie 25 proc. raudon?j? vynuogi? vynuogyn?. Medoko apylink?se – tai pagrindin? vynuogi? r?šis. Vynuog?s – v?lyvos, tod?l ypa? aktualu, koks bus ruduo joms br?stant. „Cabernet Sauvignon“ vynai yra sodrios spalvos, sunk?s, tams?s, stipr?s, charakteringo aromato.
„Cabernet franc“ r?šies vynuog?s užima 16 proc. vis? Bordo raudon?j? vynuogi? vynuogyn? plot?. Iš „Cabernet franc“ vynuogi? išeina aromatingas, „paklusnus“, ne toks stiprus vynas. Jis palyginti greitai subr?sta.
Baltosios
„Le Semillon“ – populiariausios baltosios vynuog?s, užiman?ios apie pus? Bordo balt?j? vynuogi? vynuogyn?. Vynuog?s – saldžios, gero malonaus aromato. Iš j? išeina geras saldus vynas, bet vynuog?s netinka aukštos kokyb?s sausam vynui gaminti.
„Sauvignon“ – viena kilmingiausi? r?ši?. Užima apie 20 proc. Bordo regiono balt?j? vynuogi? vynuogyn?. Sausi, stipr?s, labai aromatingi vynai, savo kompleksiškum? atskleidžia br?sdami. Sumaišius su kitomis vynuogi? r?šimis, galima gauti ger? sald?j? vyn?.
„L‘ugni“ – daugiausiai auginamos vynuog?s Pranc?zijoje. Bordo ji vadinama „Saint-Emilion des Charentes“ (apie 20 proc. balt?j? Bordo regiono vynuogyn?). Vynas lengvas, ne itin aromatingas, r?gštokas. Maišomas su kit? vynuogi? vynu, kad išeit? sausas baltasis vynas – malonus, gyvybingas, bet ne ilgaamžis.
Politikas Monteskiu (Montesquieu, 1689–1755) tur?jo vynuogyn? Bordo regione. Palik?s parlament?, prad?jo daryti vyn?, kur? pardavin?jo Paryžiuje ir Britanijoje. J? išgarsino posakis: „tenykštis oras, Garon?s krant? vynuog?s ir gaskon? humoras yra nuostabus priešnuodis prieš melancholij?“.
