|
Krikš?ionybei ?sitvirtinus, vynininkyst? prad?jo klest?ti. Vienuoliai iš CITEAUZ bei CLUNY vienuolyn? patys nevengdav? pasidaryti vyno. Viduramžiais net Burgundijos didikai užsi?m? vynininkyste. Vyn? pripažino tiek popiežius, tiek paprastas didikas. XIX a. ?ia atsitiko tikra nelaim? – ištisus vynuogyn? plotus sunaikino phylloxerique amaras. Pavyzdžiui, Yonne regione prieš nelaim? buvo 37 500 ha vynuogyn?, po amaro beliko 12 100 ha, ir taip visur. Reik?jo išrauti visas vynuoges ir jas atsodinti.
Burgundijoje vynuogynai išsid?st? tarytum mozaika: Šiaur?je Yonne (Chablis, Irancy) , tada Cote de Nuits, Beaune su Meur sault ir Paligny, kur geriausi baltieji vynai. Pie?iau – Chalon – sur – Saone ir Macon su garsiuoju Pouilly – Fuisse vynu. Le Beaujolais regionas išsidriek?s 15 km plo?io teritorijoje.
Kiekviename Burgundijos regione vis kitokia žem? – tai granitas, tai molis, tai kalk?s. Šlaitai nuožuln?s ir gerai drenuojamos kalvos. Burgundija yra žemyninio ir j?rinio klimato sand?roje – vakar? v?jai nuo Atlanto vandenyno atneša liet?, šalti ir sausi šiaur?s v?jai išdžiovina.
Burgundijoje yra dvi pagrindin?s vynuogi? veisl?s – Pinot noir ir Chardonnay.
Pinot noir
Ši sena ir kilminga vynuogi? veisl? buvo paž?stama dar galams. Vyno spalva priklauso nuo vynuogi? odel?s savybi?. Ši? uog? odel? itin plona, tod?l vyno spalvos intensyvumas labai priklauso nuo sultingumo.
?domus faktas, kad buvo bandoma šias vynuoges auginti pie?iau, ta?iau vynas neišeidav?s toks geras kaip ?ia, Burgundijoje. Tai rodo, kad egzistuoja harmonija tarp gamtos s?lyg? ir augal?. Pinot noir vynuog?s sudaro apie 70 % Burgundijos vynuogyn?.
Chardonnay
Dažnai maišoma su Pinot blanc, kuriai vardas buvo suteiktas per klaid?. Šios vynuog?s puikiai prisitaikiusios prie Burgundijos ir Šampan?s region? klimato ir iš j? gaminamas aukštos klas?s baltas vynas, kurio aromatas nesulyginamas su jokio kito vyno kvapu.
|
