D?l geografin?s pad?ties šis regionas visada buvo pranc?z? ir vokie?i? kryžkel?je. Geografin? bei politin? situacija l?m? ir vynuogyn? pl?tr?. Elzaso vynuogynai nusidriek? 120 km ilgio juosta palei Vog?z? kalnyn? (Vosges).
|
Kalnynas saugo nuo okeaninio klimato, tod?l šiame regione iškrenta labai mažai krituli? (500–600 mm). Klimatas – pusiau kontinentinis – saul?tas, šiltas ir sausas. Vynuogynai, išsid?st? ant kaln?, gauna ypa? daug saul?s. Dirvožemis ?vairus: kalkinis granitas, molis, smiltainis. Vynuogyn? plotai – ~ 15 000 ha. Per metus pagaminama 160 mln. buteli? baltojo vyno, apie ketvirtis jo eksportuojama. Išskyrus vien? kit? maž? vynuogyn?, gaminant? rausv? ir raudon? vyn?, Elzasas pasižymi nuostabiu baltuoju vynu.
|
Istorija
Žinoma, kad Elzaso teritorijoje t?kstantme?ius buvo auginamos vynuog?s, ta?iau istorikai nesutaria, kada prasid?jo tikroji vynuogininkyst?. Bet kokiu atveju III a. rom?nai v?l leido pl?sti vynuogynus ir auginti vynuoges. Ir, išskyrus V a., kai buvo ?siverž? germanai, vynuogyn? verslo reikšm? vis did?jo ir did?jo. I t?kstantme?io pabaigoje 160 Elzaso viet? auginamos vynuog?s. Viduramžiais Elzaso vynas buvo vienas kokybiškiausi? Europos vyn?. Savo apog?j? vynininkyst?s kult?ra pasiek? XVI a. Prekybos labiausiai skatino upi? transporto naudojimas. Reinu vynas buvo eksportuojamas ? Anglij? ir kitur. D?l prekybos vynu atsirado Strasb?ras – vienas didžiausi? Reino miest?. Senieji šio krašto architekt?ros statiniai – t? laik? liudininkai.
|
V?liau trisdešimtmetis Vokietijos ir Pranc?zijos karas kiek pristabd? vynininkyst?s pl?tr?. XVIII a. vynuogynai atsik?r?, bet XIX a. v?l nusmuko d?l amaro phylloxera antpuolio. Tik XX a. pradžioje, po Pirmojo pasaulinio karo, kai Elzasas v?l priklaus? Pranc?zijai, buvo atkurta didžioji vynuogyn? ir vyno šlov?.
|
